Mediacijos specialistė: yra 7 ginčų rūšys, kurios sprendžiamos mediacijos būdu

Viena iš projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai“ esamų paslaugų Vilniaus miesto gyventojams – mediacijos paslaugos, kurias teikia projekto partneriai Vilniaus arkivyskupijos Caritas. Madiacijos paslaugos – tai pagal poreikį teikiamos paslaugos šeimoms / pavieniams asmenims, kuriems reikalingas neteisminis civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas, siekiant taikaus ginčų, tarpusavio konfliktų sprendimo. Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediatorė Ūla Dusevičienė teigia, kad mediacijos būdu sprendžiami visi šeimos ginčai, tačiau galima atrasti bent septynias ginčų rūšis ar formas, kurioms taikomas mediacijos principas. Todėl toliau trumpai apie kiekvieną.

1. Prevencinė mediacija. Nedidelė, bet jau atsirandanti ir labai džiuginanti klientų grupė – šeimos, kurios kreipiasi į mediatorių dar neturėdamos ginčo, tačiau prevenciškai norėdamos greitai susitarti ir aptarti galimas situacijos strategijas. Ypatingai tokias, kurios susijusios su vaikais ir tolimesniais santykiais, kai keičiasi aplinkybės ir pokyčiai galėtų būti konfliktų priežastimis.
2. Privalomoji mediacija. Kita dalis šeimų kreipiasi dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų per privalomosios mediacijos prizmę, pasinaudodamos viena iš galimybių. Šiuo metu Lietuvoje galima gauti nemokamas paslaugas per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT), kreipiantis į savo savivaldybėje atsakingus asmenis, vykdančius „Kompleksinių pasaugų šeimai“ projektą, ir tariantis privačiai su mediatoriumi, kuris yra įrašytas į Lietuvos mediatorių sąrašą.
3. Atvejo vadybos mediacija. Dar viena dalis klientų – tai atvejo vadybos lauke esančios šeimos, kuriose yra įsisenėję konfliktai, vaiko teisių tarnybos lauke esančios šeimos, kur mediacija yra paskutinė galimybė padėti iš visų teikiamų paslaugų spektro. Bendradarbiaujant su atvejo vadybininkais ir kitais specialistais, tokias šeimas pavyksta pasiekti greičiau dar atvejo vadybos pradžioje.
4. Tarpusavio ryšio mediacija. Nemažą dalį šio projekto dalyvių sudaro tėvai ir paaugliai, kurie mediacijoje bando suprasti vieni kitus, keistis ir po truputį atstatyti ir / ar kurti naujesnį tarpusavio ryšį.
5. Darnios tėvystės mediacija. Pasitaiko ir „tėvų – mažamečių vaikų“ mediacijų, kurių metu tėtis ir mama bando susitarti kaip į tėvystę įtraukti vienas kitą ir kaip nekonfliktuoti, o, priešingai, atrasti darnią tėvystę gyvenant skyriumi.
6. Sprendimų mediacija. Mediacijoje labai svarbu pasiekti realius, visiems suprantamus ir pamatuotus susitarimus, kurie veiktų ilgai, kol kardinaliai nesikeičia tam tikros aplinkybės. Patirtis rodo, kad dalis mediacijoje dalyvaujančių klientų – žmonės, grįžtantys aiškintis sprendimų, pagal kuriuos jau turėjo gyventi kurį laiką, o tuo metu sutarties sudarymas atrodė tik formalumas (pvz., teismo sprendimu santuoka nutraukta prieš 6 metus, tačiau jaučiama, kad vis dar gyvenama kartu). Tokiais atvejais svarbus tampa laikas, norint išsiaiškinti tarpusavio bendravimo ribas, taisykles ir sudaryti laikinus susitarimus bandomuoju laikotarpiu, kad suvokti, ar viskas iš tiesų veikia, kaip susitarta.
7. Socialinių įgūdžių mediacija. Paskutinioji grupė – tai specifinė Vilniaus arkivyskupijos Caritas žmonių grupė, kuriai psichologas dar kartais tampa psichiatru, mediatorius – meditatoriumi. Tai asmenų grupė, esanti lyg už socialinio „borto“, kuriems savęs supratimo, kartais ir socialinių įgūdžių stoka bei konfliktų sprendimo kultūra yra dar labai sudėtingos sritys. Tik kompleksinis įvairių specialistų darbas padeda pasiekti gerų rezultatų.

Daugiau apie mediaciją „Kompleksinių paslaugų šeimai“ projekte bus galima klausyti Mykolo Romerio universiteto tinklalaidėje „Mediatoriau, kavos?“.